Marijonas Mikutavicius - Degančios rankos
Tai toliausioji jo kelionė
Pas tave, jau šįkart be
kūnų,
Virš grandinių, ginklų ir
karūnų,
Virš liežuvių aistringų
vargonų. Pas tave paskutinį sykį
Prisiglaust, įsikniaubti
amžiams.
Savo nebaigtą fugą palikęs,
Ir tikslus ir dienas
suglamžytas. Žvilgsnis lyžteli darsyk
peizažą
Ir pasiima tai, kas būtina:
Vėjo šuorą ir liepsną mažą,
Kuri tilptų net tavo
rankutėje. Bet manoj širdyje ji netelpa
Ten ir taip jau per daug švelnumo.
Tai tokia paprasta
aritmetika.
Buvo žvilgsnis ir gestas
buvo. Mes juk esam tik dulkės
dulkėtos.
Vynas baigias, jausmas
išsenka…Marijonas Mikutavicius - Degančios rankos - http://motolyrics.com/marijonas-mikutavicius/degancios-rankos-lyrics-english-translation.html
Bet sakyk, ar gali netikėti,
Kai nuo meilės užsidega
rankos. Buvo šokis, uždegęs salę.
Buvo tavo ir mano lūpos.
Kas įveikti šį kelią gali,
Jei ne jausmas šį vaizdą
įsupęs. Jei ne tu, tada kam man
rankos.
Tegu dega. Jos nori degti.
Vien akordus lyg trupinius
rankiot,
Ar nušviesti jausmu šitą
naktį. Ar per daug aš prašau - tik
šokį,
Tarsi pūgą, lyg paukštį, lyg
šūvį,
Kad jau amžiams galėčiau
žinoti,
Jog neveltui gyventa buvo. Mes juk esam tik dulkės
dulkėtos.
Vynas baigias, jausmas
išsenka…
Bet sakyk, ar gali netikėti,
Kai nuo meilės užsidega
rankos.
Marijonas Mikutavicius - Burning Hands (English translation)
This was his longest journey
To you, yet this time
Not a physical one
Above the chain, guns, and
Crowns
Above the passionate organs
Of tongue
To you, for the last time
To hug, to cuddle
Forever.
Having left his unfinished fugue,
His goals and his days
Upside-down.
The eye runs again through
The landscape
And captures the essence:
A blow of wind, and a fire,
Which could rest in
Your little hand.
But there's no place for it in my heart.
There's already too much
Tenderness.
Such is the simple
Arithmetic.
There was a look, and a gesture
There was.
We're only the dustMarijonas Mikutavicius - Degančios rankos - http://motolyrics.com/marijonas-mikutavicius/degancios-rankos-lyrics-english-translation.html
That swirls.
Wine is over, and so is the feeling…
How is it possible not to believe
When your hands suddenly flame up
From love.
There was a dance that fired the dance hall.
There were your lips and mine.
Who is able to walk this way,
If not feeling enveloping
The picture.
If you are not here, I don't need
My hands.
Let them burn as they wish to burn.
Shall I collect accords like crumbs,
Or shall I light this night
With my feeling.
Am I asking too much - just a dance.
Like a snowstorm, a bird,
Or a gunshot.
Then I'll know it forever,
That my life wasn't a waste.
We're only the dust
That swirls.
Wine is over, and so is the feeling…
How is it possible not to believe
When your hands suddenly flame up
From love.